- išgaišinys
- išgaišinỹs sm. (34b) BŽ80 prieš laiką gimęs kūdikis, nelaikšis; kas nors prieš laiką pasirodęs: Kad bent vieną mėnesį vėliau, tai, sako, galėjęs žmonai ir išgaišinys būti A.Vien.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išgaišinys
Look at other dictionaries:
išmetinys — išmetinỹs sm. (34b) 1. kas išmetamas, kas išmestas: Išmetiniai draugijos turėjo traukti jungą vargų ir darbų prš. 2. išmestinukas, išgaišinys, nelaikšis: Idant netaptų kaip numirėlė ir kaip išmetinỹs, iškritęs iš įsčios motinos savo A.Baran. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
ištraka — ìštraka sf. (1); rš menk. išmetinys, išgaišinys … Dictionary of the Lithuanian Language
